Alita...

Tėveliai augino dukrelę mažytę...
Abu ja didžiavos, mylėjo...
Mama ją vadino saulele, katyte,
Tėvelis – gražuole ar fėja...

O kartais ji buvo rožytė, gėlelė,
Pelytė, žvaigždutė, varliukas...
Ir augo laiminga mažute dukrelė,
Tėvams buvo tarsi žaisliukas...
 
Dienos skubėjo ir menesiai plaukė,
Paaugo tėvelių džiaugsmelis...
Ir į mokyklą skambutis jau šaukia,
Tad veda mama už rankelės...

Prie vartų paglostė dukrelės galvytę –
– Gera būk tenai, spindulėli...
Kai pamokos baigsis, tu pas mamytę
Sugrįši ir vėl, angelėli...
 
Darbe neramu ir mamytei, tėveliui, –
Kaip jai patiks mokykla ir vaikai?
Ir laukia abu nekantriai prie vartelių,
Kol iš klasių išbėgs visi mokiniai...

Vos tik susėdo į savo mašiną,
Klausia dukters, kaip praėjo diena,
Kas jai patiko, ko išmokino,
Ar nepavargus, nealkana...
 
Klasėj šiandieną aš daug sužinojau –
Kur mano suolas, klasės lenta...
Na, o svarbiausia, mama mieloji,
Kad mano vardas tai – Alita!!!
Aneliukė

2017-01-25 20:34:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-01-26 23:02:26

10 balų. Dukrelė pamokė tėvelius...