Alita...
Tėveliai augino dukrelę mažytę...
Abu ja didžiavos, mylėjo...
Mama ją vadino saulele, katyte,
Tėvelis – gražuole ar fėja...
O kartais ji buvo rožytė, gėlelė,
Pelytė, žvaigždutė, varliukas...
Ir augo laiminga mažute dukrelė,
Tėvams buvo tarsi žaisliukas...
Dienos skubėjo ir menesiai plaukė,
Paaugo tėvelių džiaugsmelis...
Ir į mokyklą skambutis jau šaukia,
Tad veda mama už rankelės...
Prie vartų paglostė dukrelės galvytę –
– Gera būk tenai, spindulėli...
Kai pamokos baigsis, tu pas mamytę
Sugrįši ir vėl, angelėli...
Darbe neramu ir mamytei, tėveliui, –
Kaip jai patiks mokykla ir vaikai?
Ir laukia abu nekantriai prie vartelių,
Kol iš klasių išbėgs visi mokiniai...
Vos tik susėdo į savo mašiną,
Klausia dukters, kaip praėjo diena,
Kas jai patiko, ko išmokino,
Ar nepavargus, nealkana...
Klasėj šiandieną aš daug sužinojau –
Kur mano suolas, klasės lenta...
Na, o svarbiausia, mama mieloji,
Kad mano vardas tai – Alita!!!