Pasaulį seną išardysim,
O ką ant jo mes pastatysim,
Griovėjų neskaičiuojama minia,
Tačiau statybininkų trūkumas, deja.
Taigi pasiraityk rankogalius, bernioke,
Kiek daug dar laukiančių lizdų,
Tegul vaikelių verksmas, juokas
Apsaugos mus nuo karo pranašų.
Laikau aš rankoj molio plytą,
Kokia šilta, kokia spalva,
Lyg žmogaus kraujo įmaišyta,
Todėl šventa, patikima.
poeta
2017-01-23 11:11:28
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-24 10:02:38
Prasmingos eilės.
Šventa tiesa, kad griovėjų labai daug, o statytojų nelabai ir matyti.