Klajūnės

Sugauni mintis, supini žodžius,
Išdėlioji ant tuščio balto lapo,
Nesulaukusi, kol raiškiai suglus –
Stebi – mintys matomos tapo.

Jos negyvos – netampa gyvom –
Tūno užrakintos nykioj tamsoj –
Kažkodėl sieloj džiaugies jom
Ir laikai suspaudus saujoj savoj:

Mintis saugai, nepelnytai brangini –
Tavo miražas, tavo siela, kūnas,
Kas rytą, vakarą vis stipriau glaudi –
Gyvenimo kelyje priglaustos klajūnės.     

Nejauti – bagažas sunkus ar lengvas –
Negali suprast net tava siela jautri –
Kiekvienam kūdikis brangus ir savas:
Susimąstai, ar teisingą mintį parenki...
Rena

2017-01-21 19:35:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-01-22 15:28:12

Vis tik dažniau reikėtų paleisti, nes kaip žmonės (nemažesni klajūnai už mintis) trokšta laisvė taip pat ir mintims reikalinga laisvė.
Labai taiklus pastebėjimas, jog (​Kiekvienam kūdikis brangus ir savas:)
Kūrinys labai mielas ir prasmingas.
 

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-01-21 20:14:46

tikrai teisingą mintį parinkot