Sugauni mintis, supini žodžius,
Išdėlioji ant tuščio balto lapo,
Nesulaukusi, kol raiškiai suglus –
Stebi – mintys matomos tapo.

Jos negyvos – netampa gyvom –
Tūno užrakintos nykioj tamsoj –
Kažkodėl sieloj džiaugies jom
Ir laikai suspaudus saujoj savoj:

Mintis saugai, nepelnytai brangini –
Tavo miražas, tavo siela, kūnas,
Kas rytą, vakarą vis stipriau glaudi –
Gyvenimo kelyje priglaustos klajūnės.     

Nejauti – bagažas sunkus ar lengvas –
Negali suprast net tava siela jautri –
Kiekvienam kūdikis brangus ir savas:
Susimąstai, ar teisingą mintį parenki...