Nuskynė vynuogių tą kekę
Tamsiai raudonų lyg rubinas,
Ramiai ir tyliai žodį sakė –
Priimk dvasia gyvąjį vyną.
Prisirpusių vynuogių sultys
Tekėjo krūtine ir rankom,
Šnabždėjo: tavo viltys – mintys
Liesis upeliais, bus jos brangios.
Pirštais laikiau brandžiąją kekę,
Širdyje meilės gana daug,
Žingsnis... vilties malonė paskui sekė –
Džiaukis, gyvenk – nebus per daug.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-22 08:54:40
Niekada nebūna per daug nei meilės, nei džiaugsmo, nei gyvenimo. Nuoširdu.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-01-21 16:10:08
Teko pabūti Italijoje Pjemonto regione ir matyti tas prisirpusias vynuoges dideliuose plotuose ,tai tikras grožis ir labai gražus vaiskrūmis
Pirštais laikiau brandžiąją kekę,
Širdyje meilės gana daug,