Atmintis gali būti tyra,
Bet šalta tartum ledas
Ir beprasmiška laukti pavasario gūsio svaigaus.
Prisiverskim sakyt sau:
„Atleisk, tu gali...“
O atleidus
Delną dėt ne ant kryžiaus plieninio –
Ant delno žmogaus.
Ir tuomet padėkokim išėjusiems:
„Ačiū už viską –
Pūgą, saulę, snaiges, kurios tirps,
Ir už vakar gėles...“
Nesiklaupkim prieš aklą stiklinį žiemos obeliską,
Netikėkim pusnim –
Jos tik primena baltas bures.
Užsimerkim po to,
Be sapnų pramiegokime naktį,
Kada dangūs ant medžių viršūnių žvaigždes išbarstys...
................................................................................................
Nebijokim netekt praeities,
Mėnesienos netekti –
Tarp delnų gims kita atmintis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-22 08:06:10
Eilės yra puikios ir nuoširdžios.
Tai kas yra neišvengiama tenka susitaikyti su tokia padėtimi ir neverta eikvoti jėgų baimėms.
Nebijokim netekt praeities,
Mėnesienos netekti –
Tarp delnų gims kita atmintis...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-21 20:13:24
puikios eilės, į širdį ir į kraitelę
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-01-21 17:57:07
Nebijokim netekti praeities...
Kol ji su tavimi - net nesusimąstai, kad neteksi ne
tik praeities, bet ir dabarties...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-01-21 15:59:39
tikra tiesa. dabartis visada virs praeitim, todėl ją visuomet turėsim tarp savo delnų... drąsinančios nebijoti gyvenimo eilės!
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-01-21 02:01:19
Geros mintys