Praeina dienos, išskrenda lyg paukščiai
Ir nesugrįžta niekad atgalios,
Nors čia pavasariai gražiausi auštų
Ir skęstų vasaros žieduos.
Nesužinot,
Kur išskrenda ir kur suranda
Ramybės uostą amžinos būties,
Kur visagalis laikas nebevaldo,
Nežaidžia strėlėmis vienos krypties.
Gali rašyt dienoraščius, fotografuoti,
Kurt kino filmus, kupinus garsų.
Tik rankos ištiestos jau niekam nepaduosi,
Nebepriglausi vėl mažų vaikų.
Nauji gyvenimai naujas dienas skaičiuoja
Ir nė vienos neperduoti kitiems.
Dangaus valia kažkas jas veltui dovanoja,
Bet žmogui nepasako aiškiai –
kiek?
Švelniai ramina, guodžia vilties paukštė:
Dar liko, dar svajok apie gėles,
Kurias pažadins rytas dienai auštant
Pažvelgt dar vieną kartą dėl tavęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-01-17 23:51:01
Šviesiai viltinga
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-17 23:36:54
Nereikia galvoti apie praeinančias dienas, o paprasčiausiai gyventi ir džiaugtis šia diena.
Labai mielos eilės.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-01-17 19:27:09
.................svajok apie gėles,
Kurias pažadins rytas dienai auštant
Pažvelgt dar vieną kartą dėl tavęs.
Gražus rytas, kai gėlės teikia džiaugsmą, kai sustabdyti vaizdai fotografijose primena malonius dalykus.
Priimkim kiekvieną dieną, kaip dovaną.