Norėjome būti sparnuoti, žvaigždėti,
žibėti grynuoliu, kai sėjosi suodžiai
pro kosmoso rėtį.
Norėjome sklęsti tamsos nelytėti
ir svertis vidurnakčio skruostu.
Nesiekėme godulio,
bet sėmėm rieškučiomis
girių šventą slėpinį...
Ir sau nejaukinome žodžių,
šie lakstė kaip baikštūs gyvūnai.
Sumigo ant mūsų paklodžių
pavydas, menki malonumai.
Ir taip savanaudiška tapti lengvai,
ir niekšiška būtų norėti,
kai žemėn išskydo besvoriai pūkai,
o padai prie samanų lietėsi.
Norėjome būti tikri ir teisingi,
ne bjaurūs, dienų nedėvėti.
Padangėse ištiestas šilkas,
ir snaigėmis dulka.
Tikėjome virsim
stebuklais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2017-01-20 21:35:36
Gal apie tai, kaip troškimai neišsipildo, norėjome, norėjome ir tikėjome...
Labai patiko
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-01-18 15:42:20
žibėti grynuoliu > žibėt grynuoliU (kirtis)
arba žibėti grynuoliais (jeigu ne vienu bendru, kaip kad daugiskaita visur)
svertis vidurnakčio skruostu > čia man neatsidaro (prasmė persisverti per ar tarsi pasimatuoti tuo matu?)
girių > jei kirtis šoka į pabaigą, žodis interpretuojamas (nebūtinai giria, girios, o, pvz., (pa)giriamieji, gyrimo verti), gal ritmo dėlei nuimti rieškučiomis galūnę (rieškučiom); bet > tik
Pavadinime įrašytas troškimas norėjome ypač atsiskleidžia eilutėse savanaudiška, niekšiška (norėjimo diapazonas).
Pabaigos tikri ir teisingi (ypač antras ž.), mano jutimu, kiek nutolę nuo sparnuotumo. Greičiau laimingi.
ne bjaurūs, dienų nedėvėti > perskaičiau nudėvėti
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-17 17:09:44
gražūs norai, puikiai pateikti