Linija. Bet ilga –
per visą žmogaus supratimą.
Vienoj pusėj – Respublika,
kitoj – įsitaisė fašizmas.  
O saulė viena –
užgesinusi dieną žvaigždes,
naktį užgęsta pati.
Astronomija šito nežino;
rodo, kaip sukasi žemė aplink save
ir saulės niekuomet negesina.
Bet pradžia jos ir vėlgi tenai,
kur talpinasi  Dievas.

Leidžiu būti su juo
ir gyventi kaip paliepia nuojautų būtys.
Pažiūrėki, kaip jaukiai, gražiai
ant delno Ispanija tilpo. 
Ne, nereikia man jos
geografijos tyruos ieškoti;
ji čia pat – su tikrove aukšta,
su Respublika, su fašizmu,
su manimi lopšyje...

Ėgi,  redaktoriau,  neabejoki, kad gimęs,
Lopšį supk kaip gali atsargiau...
Ką tik ką į krūtinę įsiterpė būti
internacionalinė brigada.

Dieve, sakyk, kurioj pusėj esi
anos linijos per žmogaus supratimą?
Kažkas  baltą – juodą skarelę pakėlė
ir rodo kaip vėliavą.
Kitas  kelia raudoną –
negi Rusija, negi  eS eS eS eR?
Trečias ir vėl ...
 
Redaktorius:
  – Įsidėmėk, daug kas dar vis mano, kad Ispanijos kare žuvo nuo 500 tūkstančių iki milijono žmonių. Ne skaičių prašau įsidėmėti, o patį reiškinį: daug kas mano. Ir tai skaudžiausia. O kodėl?
  – Turbūt iki tiek pavargsta suskaičiuoti ar net nemoka.
  –  Hmm. Nemoka. Pavargsta. Ot, todėl ir skaudžiausia, kad žmogus karo statistikai mažiausiai rūpi. O paklausyk, kaip pedantiškai suskaičiuojamas kitas karui reikalingas inventorius:
  Sovietai  Respublikai  suteikė 806 lėktuvus, 362 tankus, 120 šarvuočių, 1555 patrankas, per 35 000 kulkosvaidžių, 340 000 minosvaidžių, 500 000 granatų... Ar  supranti, kodėl tokia statistika akis badau?
  – Ar tikiesi, kad su lietuviais ten kitaip? Kad suskaičiuota, kiek jų ten būta, kiek palikta ir kiek sugrįžo. Nebūtinai iš Lietuvos; tarkim, iš Amerikos ar kitų šalių taip pat.