Kartais būna, sėdi ant pečaus ,o laimė paima ir ateina

Šakele taršiau savo suminkštėjusį kietąjį diską, nes ieškojau aidų... – įsirašė man, kad kadaise buvo kalba apie kritimą iš obels ir to patirtis. (eil. (Pasi)tikėjimas aną pavasarį, kovą).
 
Tiesa, dabar regisi kitas, suaugesnis akcentas – dėsniai.
O jie tokie. Vaikystė – bendrystė, daugiau ekspresijos, nerūpestingumo (ir apimtys kitos – vyšnios smulkios, nors jų daug ir jos ryškios), vėliau – tempas lėtėja (pamėgai sėdėti; laukei, kol obuolys nukris), tai jau mąstymas vienumoje, kitokia ieškojimų forma ir tūris. Gudrus – jau svarstantis, atsargesnis, gal kartais ir laukiantis iš medžio kepto karvelio.
Izaokas – Niutonas. Izaokas žydas. Amžinas (o tokiame amžiname Klajonės dėsnyje pasyvumas tinka atsitiktinumui ir nepaaiškinamiems reiškiniams (stebuklams) žymėti).
 
Kinta išorinė išraiška, kinta vidinė, o galimybė skraidyti išlieka, brolyti. Gal ir sienom laipioti (filosofui-eksperimentatoriui visaip užplaukia).
 
Čia pinasi ir kiti įvairūs dėsniai. Veikia mechanika (tašelio slydimas nuožulnia plokštuma), sunkio jėga, žemės trauka, iš dalies Boilio ir Marioto atradimas (slėgis, tūris), bet turbūt esmingiausias yra energijos tvermės dėsnis.

Čia apie tai, kad protas prabunda gavus per galvą?
Bandau trinktelt kumščiu per makaulę sau... Iš kitų tokio žesto nepageidaučiau.  :)

Jeigu kas nors ko atkakliai siekia, tai jokių baimių nekyla. Jeigu Izaokui būtų trukdę baimės, tai nebūtų išleidęs šedevro - savo svarbiausio ir įžymiausio leidinio „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“. Pakilo virš kitų galvų. Nesvarbu, kad turėjo būdingus Aspergerio sindromo – autistinio vystymosi sutrikimo –požymius.

Įdomios mintys

Nepatikėsi. Kai manęs paklausia, nuo kada rašau eiles, atsakau, kad kai susitrenkiau į asfaltą galvą. Prieš tai lošiau futbolą. Pagauni ryšį, a, ne? :)