Koks ūkanotas tavo ilgesys
Apgaubęs priekrantės krūmynus –
Net upė teka nusiminus...
Pakyla mėnuo –
Kurčias vieversys
Sparnų netekęs vos tik gimė
Ant juodo šios nakties vandens...
Atrodo,
Tuoj nusiridens
Tykia tėkme dangaus kiaurymėn
Ir nepakils,
Jau niekad nepakils
Aukščiau nei buvo Dievo duota...
O mintys praeitim randuotos
Dar vieną kirtį kūnui kirs –
Kažkur ties širdimi –
Kad pasiduotum.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-17 17:13:59
skaudus kirtis, puikios eilės
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-01-16 21:08:00
Labai labai patiko.
Kažkur ties širdimi,
Bet tu nepasiduoki ;)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-16 13:48:13
Kad ir kas bebūtų, niekada nereikia pasiduoti, tai priesakas Jūsų lyriniam herojui.
Kūrinys yra labai vaizdingas, su potekste.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-01-16 00:06:40
Išties kerta ...