Koks ūkanotas tavo ilgesys
Apgaubęs priekrantės krūmynus –
Net upė teka nusiminus...
 
Pakyla mėnuo –
Kurčias vieversys
Sparnų netekęs vos tik gimė
Ant juodo šios nakties vandens...
 
Atrodo,
Tuoj nusiridens
Tykia tėkme dangaus kiaurymėn
Ir nepakils,
Jau niekad nepakils
Aukščiau nei buvo Dievo duota...
 
O mintys praeitim randuotos
Dar vieną kirtį kūnui kirs –
Kažkur ties širdimi –
Kad pasiduotum.