Ne, susirgti ilgesiu darsyk neduota,
vienąkart – nuogai, aklai, kurčiai,
na tai kas, kad tu nuo to raupsuotas,
na tai kas, kad tau lemtis – nuodai.
Iki galo taurę tau ugnies pripiltą,
iki galo – skausmo ir vienatvės sklidinai,
tuo vieninteliu keliu ir vienu tiltu
kažkodėl klejojai ir pasiklydai.
Iki saulės, mėnesio, žvaigždžių – nelemta,
tik sapnų takais, erškėčiais tik aštriais,
ir kelionės pabaigoj ar skirs kas lentą,
ant kurios ilsėtųs tavo palaikai?
Tik akmuo – po galva, bet vis tiek nušvinta –
ilgesy Tu vienas man tepalikai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-01-16 21:21:25
Geras sonetas, gražiai sudėtas ir jautrus.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-01-14 23:59:56
Pabaiga labai efektinga.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-14 15:24:40
puikus sonetas