Ne, susirgti ilgesiu darsyk neduota,
vienąkart – nuogai, aklai, kurčiai,
na tai kas, kad tu nuo to raupsuotas,
na tai kas, kad tau lemtis – nuodai.

Iki galo taurę tau ugnies pripiltą,
iki galo – skausmo ir vienatvės sklidinai,
tuo vieninteliu keliu ir vienu tiltu
kažkodėl klejojai ir pasiklydai.

Iki saulės, mėnesio, žvaigždžių – nelemta,
tik sapnų takais, erškėčiais tik aštriais,
ir kelionės pabaigoj ar skirs kas lentą,
ant kurios ilsėtųs tavo palaikai?

Tik akmuo – po galva, bet vis tiek nušvinta –
ilgesy Tu vienas man tepalikai.