Santrauka:
Kelios valandos SAU mylimam jaunystės mieste ...
Nuo krėslo atlošo nusikabinusi
Vedu save į ilgesio gatves.
Ir dar be raukšlių atvaizdas vitrinose
Tik ant peties vienatvė, bet
Jinai ne ta, kur krumpliais barška
Beribėm nemigo naktim,
Lyg prabangą imu jos lašą
Kada galiu nesidalint...
Mintim, minutėmis...Juk šitaip maža
Tų durų, pravertų savin...
Klausaus, kaip girgžda pėdos... Ižas
Nutolsta skubančia Nerim.
Patvinsta upės, susibėga
Du AŠ lyg nerami tėkmė.
Kur santaka, toks baltas sniegas,
O po ledu – ko neregėt...
-----
Tik netikėtas „tekšt" išbaido
Kažkur nutolusias mintis..
Nusišypsau... net ir varveklis leido
Ledinei ašarai nukrist...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-14 15:57:42
tiesiog nuostabus prisiminimas
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-13 07:46:02
Kas lieka gyventi savo jaunystės miestuose, tarsi, ir nepastebi pasikeitimų, tačiau atvažiavus po ilgo nebuvimo anot R. Granausko knygos "Gyvenimas po klevu" herojės "Čia buvo tas, o ten anas..."
Jautrūs, nostalgiški, gražūs prisiminimai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-01-12 23:19:30
Visi turim jaunystės miestus. Kiti juose ir liekame, bet iš tiesų lieka tik pats miesto pavadinimas. Smagu prisiminti.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-01-12 23:01:43
jetau...kaip gaiviu vėju per sielą,per prisiminimus...aciū už dar vieną dovaną!