Santrauka:
Pavadinimą galima suprasti kardinaliai priešingai. Nenustebsiu...
Daug šviesos, kada medžiai ir vėlei šerkšnu nusidažo,
Daug erdvės, kada sniegas užkloja laukus,
Daug vilties – po ledu plauko žuvys tarytum miražai...
Abejonių dar daug –
Vis tave sutinku
Ant sušalusio stiklo, kai rytmetis pievą išpaišo
Ir bekvapėm gėlėm apšarmoja langai,
Kai pūga, susirinkus snaiges į prakiurusį maišą,
Stato kopas-pusnis...
Tu galbūt pavargai
Nuolat eiti pavasario sodais tarp žydinčių vyšnių,
Bėgt su vasara, laukti, kol lapai pagels...
Net dabar – juk po kojom asfaltas tarytum paslysta...
........................................................................................................
Bet sunku jau parklupusią meilę pakelt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-01-16 21:28:57
Gera skaityti tokią kūrybą.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-10 23:11:44
Ne visada iš pavadinimo galima spręsti apie kūrinį.
Eilėse tikrai daug šviesos, o tuo pačiu ir grožio. Kaip kituose kūriniuose, taip ir šiame yra Jūsų ieškojimų ir apmąstymų rezultatas, kuris patraukia savo puikia raiška.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-10 11:02:04
na, taip ir supratau pavadinimą priešingai...o eilės labai impulsyvios, gilios...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-01-10 08:31:20
Lyg ir paprastas, bet visai nepaprastas. Kuo daugiau skaitau, tuo labiau patinka ir atsiskleidžia metaforos. Žvilgsnis sklandžiai slysta per trijų dalių struktūrą.