Santrauka:
Po pokalbio su sena moterim, kurios visi artimieji emigravo...
Kaip benamis alkanas katinas
Glaustos vėjas aplink šaltas kojas.
Pavargai prie vienatvės pratintis,
Nors visi mes laikui aukojamės.
Tik ilgesnis kelias ašaros,
Kai raukšlėtu skruostu vingiuoja.
Būtų viskas daug kartų paprasta,
Bet neklauso rankos ir kojos...
O akyse rūkas tvenkiasi,
Kai žemėlapį tyliai žegnoji.
Vis regi, kaip lėktuvai leidžiasi,
Bet iš jų tau nieks nemojuoja.
Tik už lango senas Nemunas,
O ir tu sena... Neskaičiuoji...
Ilgesys už rankos paima,
Kažkas ištaria –
Mama, mieloji...
Širdis džiugesiu tyliai suvirpa..
......
Pasigirdo... Deja, pasigirdo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-10 14:43:10
Tai senų žmonių tragedija, kurių visi vaikai emigracijoje, jei nors vienas užsienyje, tada širdis būna padalinta į dvi dalis,viena čia, o kita ten.
Nepaprastai jausmingas, prasmingas ir aktualus kūrinys.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-01-09 14:29:04
Taip, graudu, bet..........
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-01-09 13:39:22
Labai įtaigus ir tikroviškas vaizdas. Graudu...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-09 11:19:28
nepaprastai jautrios eilės , net sugraudinote...ir mano jaunimas emigracijoj
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2017-01-09 08:26:46
Jautrios aktualijos eilėmis išsilieja. Dabar tokios jausenos ne vieną širdį drasko.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-01-09 07:52:53
net pašiurpo oda,taip tikroviška,be vingriu metaforų,o kokia jėga...labai labai...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-01-09 00:38:23
Tokia yra tikrovė ir kitaip nebus, kol...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-01-09 00:14:00
Tuojau visi iš čia išmigruos. Kiti išmirs. Viskas dėl to daroma. Mano patriotizmas virsta įsiūčiu. Ir ne dėl asmeninių motyvų, tik aklas negali nematyti kas čia dedasi. Geros eilės, lyg filmas.