Kartosis vėl gyvenimas, kartosis...

Kartosis vėl gyvenimas, kartosis –
Ratu, ratu, ratu... Jei atvirai,
Žinau, kad oš prie mano kelio uosiai,
Žydron padangėn veršis aitvarai.
 
Aš nelaikysiu. Kam? Tegul tik skrenda –
Svarbu į saulę ir svarbu aukštyn.
Tikiu, tikiu, tikiu – gyventi lemta –
Tereik tikėt savim ir ateitim.
 
O kelias visada kažkur tai veda –
Už posūkio tiesioji galbūt bus,
Darkart išvysiu veidą, mielą veidą
Praskleidęs uosių pakelės lapus.
 
Balti drugiai nutūps ant mano rankų –
Trapumą švelnų jausiu vėl delnuos.
Bet to juk negana, man neužtenka –
Jausmais, šviesa, širdim aš dalinuos.
 
Jos duosiu tau, ir tau, ir tau truputį,
Jei norit – galit viską pasiimt...
Ne laimė amžinybėje juk būti,
O laimė amžinai liepsnot ugnim.
 
Sudegsiu? Netiesa. Savim išliksiu –
Tikėjimas tvirtesnis nei akmuo.
Liepsna sudegins laikrodžius, nes tiksi
Lašai iš praeities...
................................................................................
 
Todėl pamok
Tam veidui, kur už posūkio išvysi,
Ir toms akims, jeigu tikrai manai,
Kad įsileis į savo sielą visą –
Be išlygų,
Net jei save kitiems išdalinai.
kaip lietus

2017-01-08 00:07:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2017-01-09 00:21:51

Skaitau ir visuomet jaudina Jūsų eilės, priglausiu

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-01-08 21:20:16

Pakartosiu, ką rašiau Saulėlydžiui, nes vėlokai parašiau, tuoj jis dings.
Visų skoniai yra labai skirtingi ir įvairūs. Sakoma: 'vienam labiau patinka dukra, o kitam uošvienė".
Kas dėl Salomėjos Nėries (apačioje matau, kad Nėris yra e raidė) kūrybos, tai amžininkų priešiškumą nulėmė jos asmeninis gyvenimas, jos paklydimai. Kai ji pasivadino upės Neris slapyvardžiu, kai kas, o ypatingai jos mokinės pasipriešino ir todėl ji pakeitė į Nėris. Lietuvos okupacija ir jos dalyvavimas buvo pati didžiausia duobė, iš kurios ji nebeišlipo. Net Maironis mirdamas ją keikė. Tai buvo sunkus laikmetis ir todėl pakenkė vertinant jos kūrybą, Manau, kad už savo paklydimus ir naivumą ji sumokėjo didelę kainą - savo gyvybę. Zigmui Januškevičiui, lydint Salomėjos Nėries palaikus iš Maskvos, perskridus Lietuvos sieną, pasitiko liūtis. Anot Januškevičiaus - poetę apverkia visa Lietuva. (Aktorės Reginos Januškevičienės knyga "O laikas nelaukia...". Buvau pasiėmusi iš bibliotekos, o paskui ji iš visur dingo).Kas yra gero, gražaus niekada nesensta. Vaikantis mados, sukurti kūriniai be jausmo, labai greitai atsibosta ir niekas jų neprisimena. Kažkiek kinta savaime, nes Salomėja Nėris daug rašė apie karą. Da bar karo dar nėra. Ta tematika savaime atkrinta. Jeigu poetas rašytų eilėraščius pagal kitų nurodymą, tai būtų savęs prievartavimas.
Jeigu youtube'je yra visą laiką besišypsanti 1973 m. Janet Lyn (Yulia Lipitskaja visą laiką įsitempusi). Reiškia yra palankiai vertinančių jos čiuožimą. Kas dėl žiūrovo sudominimo, įvedama naujų elementų, kad laimėtų pirmą vietą, o tai jau pinigai. Ten jausmas nereikalingas, nes pinigai irgi nekvepia. Svarbu, kad kitoniškai, nors ir nežmoniškai (rizikingai) kartais.
​Puikios, jausmingos eilės.
 

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2017-01-08 20:50:57

Jautrus kalbėjimas. Nuoširdus.
Tikrai išliekate savimi. BŪKITE.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-01-08 18:34:01

kaip visada puikiai

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-01-08 06:45:27

aš sakyčiau,netgi odė gyvenimui!

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-01-08 04:35:02

Kokia nuostabi daina: nesinorėjo sustoti.ir 

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2017-01-08 00:33:02

Užkalbėjimas gyventi, eiti, tikėti, paleisti, dalinti... Puiku ! Verta pasidėti atminčiai :)