Siūbavo rugiai,
Žinojai – tikrai paskutiniai...
Su vėju lėkei...
Delnuos vieną varpą sutrynei.
Tiktai dėl akių,
Tik tam, kad savi pasakytų:
Sugrįši, tikiu...
Bet tu nenorėjai juk šito.
Nubiro grūdai
Tarp pirštų, bereikšmiai – lyg smiltys.
Save praradai
Mainais į svajonę. Ir pildės,
Tačiau ne tokia –
Nebuvo ten lauko ir žemės,
Kad taptų brangia...
Rieškučios vien ilgesį semia.
Sapnuojas rugiai –
Į panages duria akuotai...
Su vėju likai,
Kad jo debesim užsiklotum.
Banguoja rugiai,
Lyg jūra, lyg marios auksinės
Ir skrenda drugiai...
....................................................................
Ir skrenda tolyn nuo gimtinės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-03 19:11:24
Nežiūrint, kad rugiai yra simbolis augimo, gyvybingumo, vaisingumo, kantrumo simbolis, o rugių grūdai simbolizuoja šeimyninę sėkmę, vaisingumą, tačiau ne visada lemta simboliniams ženklams išsipildyti.
Labai opi tema paliesta, tiek emigrantams, tiek pasiliekantiems.
Ir skrenda tolyn nuo gimtinės.
Tai labai skaudus atsisveikinimas.
Labai vaizdingas ir jausmingas kūrinys.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-01-03 13:39:10
Atrodo - lengvas, bet tuo pačiu sunkiasvoris...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-03 12:55:30
toks lengvas, skraidus, plazdantis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-01-03 12:51:20
Tikrai aktuali tema, daug ką keičianti. Seniai lankiausi Ž.Ž – randu kiek kitokį stilių, bet kaip visada – smaitau su malonumu
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-01-03 06:26:51
Aktuali emigracijos tema.
Ir skamba kaip daina.