Santrauka:
Tarmė: vakarų aukštaičiai šiauliškiai (Joniškis)
Ar laimę teiki?
būdrauj uošvienė mano
dėl sūnaus Samanėlio laimės.
Šits dalyks jai pirštų galus
taip spaudž!
Pro plaukus retus
net švieč melsva aureolė, o gal
oda galvos?
Žiūrint mamos akim
mano laimė – sudžiūvus,
pasak uošvienės – nuskurdus!
Todėl kraun bulves, uogynes
vyšnių be kaulo.
– Reik reik, laimei reik,
alkans žmogus nesijauč
išganyts!
Lyg ko pasigedęs
ūžauj kaimyns, o šnypšč kaimynka:
– laimės kvaps vien
palikęs!
Ir Samanėlė liūdnas
temp snapą kepurės
– kaip čia yr? Kad laimę duod
tik laimingiem!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-03 14:10:38
Mielas kūrinys. Patiko.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2017-01-03 12:10:08
Įdomus kūriniuks.