Į šimtą nenaudojamų daiktų
Pasipila senatvės bejėgystė,
Kai rodos, amžinas ryšys aš — tu
Sunoksta, aižėja ir nuo būties nuplyšta.
Kam šitas įrankis? Kieno šita dalis?
Sena maldaknygė? Skutai elementoriaus?
Kas šito kamuolio per pievas nesivys,
Nes ten, pasaulyje, gal suvisai prapuolė?
Namų palėpėje sandalai be vaikų,
Be sraigių kriauklės ir laiškai be voko.
Čia mūsų amžinas ryšys aš — tu
Senienom liudytas saldiniais vaisiais noksta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2017-01-03 15:29:05
Tokios jau tos palėpės.Patiko.Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-03 13:58:01
Atėjus laikui paveldėtojai, nors ir labai dar negreitai, viską išveš į sąvartyną ramia širdimi.
Labai vaizdingas, tikroviškas kūrinys.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-01-02 23:55:36
Puikiai. Aukščiausias lygis. Stilių, beje, pakeitėt. Man, atvirai pasakius, šitas dar geresnis.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-01-02 15:40:18
Sudūrė - Namų palėpėje sandalai be vaikų
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-01-02 15:10:35
Su laiku dažno palėpėj senienų daugėja...
Manoj irgi... Patiko eilės.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-01-02 09:55:11
retai prisimenama tema, taip subtiliai ir taikliai paliesta....geros eilės.