Į šimtą nenaudojamų daiktų
Pasipila senatvės bejėgystė,
Kai rodos, amžinas ryšys aš — tu
Sunoksta, aižėja ir nuo būties nuplyšta.

Kam šitas įrankis? Kieno šita dalis?
Sena maldaknygė? Skutai elementoriaus?
Kas šito kamuolio per pievas nesivys,
Nes ten, pasaulyje, gal suvisai prapuolė?

Namų palėpėje sandalai be vaikų,
Be sraigių kriauklės ir laiškai be voko.
Čia mūsų amžinas ryšys aš — tu
Senienom liudytas saldiniais vaisiais noksta.