Kai stinga tavęs, išgalvoju akimirkas
Sirpstančias pašilio uogom,
Vėją topoliuos,
Valtis krante,
Arba puslapius plyštančius
Nuo šimtmečių skaitymo.
Tu – vėjas, švilpiantis trobesių kaminuos,
Kai rudenį verkia lietūs.
Gal tu išgalvotas?
Vien tik tam, kad žiemos naktimis
Slėptumeis užuolaidų klostėse,
O gal židinio ugnelės spragsėjime,
Tyliai sėlintum paliesti mano akių.
Nebijok, neišgąsdinsiu tavęs...
Gali būti, kad ir šešėliu.
Man bus gera vien nuo žinojimo,
Kad tu esi. Buvai, būsi...
Bent prisiminimuose iš kito mano gyvenimo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-01-01 21:00:43
Artimas mano mintims... Glaudžiu. :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-01-01 15:30:17
Jautrus kalbėjimas... Su Naujaisiais!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-12-31 23:41:14
O, verlibru... Kažkas naujo pas autorę. Na, juk ir metai nauji :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-31 21:51:56
Ooo... Kaip gražu.. Juk tikrai iliuzija visagalė .. Glaudžiu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-31 21:13:09
Nepaprastai gražiai išreikšti jausmai.
Kad Jūsų svajos ir troškimai išsipildytų Naujuose Metuose!
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-12-31 19:43:34
...fantastiškai gražiai skamba...ilgesys...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-12-31 17:35:42
Ilgesiu ir liūdesiu alsuojantis kuriamas vaizdinys...