skaitau lange raštuotą gruodžio laišką,
įrėmintą tarp balzganų lašų –
ten įrašytas šaltas jausmo alkis,
jis glaudžias prie manęs –
aš pašiurpstu...
nuo liūdesio dygaus prisilietimo skausmo,
neperskaitytų padrikų minčių lietaus –
lyg rimbu čaižo
sielą iki kraujo –
beviltiška...
beprasmė atgaila gyvybės neatgaus...
dar daug žiemų rašys bespalvius laiškus,
kol laikas tirpstantis raides nuplaus...
išbluks prasmė
ir adresato vardas...
užantspauduotus atmintim
juos dar viltim gyva širdis priglaus...
------------------------------------------------------
... o sniegenos linksmai už lango siaučia –
žiemos jos dukros,
nesiilgi jos lietaus...
2016 12
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2017-01-01 21:26:03
Autorė meistriškai valdo žodį, rimą, sintaksės priemones, įtraukdama skaitytoja į emocijų pasaulį, skatindama stabtelėti ir susimąstyti, balansuodama ant skausmo ir viltingo tikėjimo gėriu ribos.
Viltis Jūsų kūriniuose visada nušvinta gėrio, grožio ir optimizmo spindulėliu.
Puikus darbas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-30 18:18:04
Kiek daug nuoširdaus jausmo kūrinyje!
Priglausiu savo brangenybių dėžutėje. Ačiū.
Sėkmės poezijos dirvonuose, nors jie ir išarti skersai ir išilgai, bet visada dar galima rasti perliukų.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-29 13:35:09
Labas, Žalioj Žolėj :)
Mielas debiutas.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-12-29 13:25:33
Na jau žiemą įpusėjom, tuoj pavasarine saulutė ir jausmus ir širdį sušildys