Tu pareisi

Man dar reikia tavęs 
Lyg lašnojančio ryto prieš dieną, 
Lyg skalsios šilumos 
Mūsų metams palikus rugpjūtį.
Man taip trūksta tavęs, 
Kai iš ilgesio verkia klevai,
Vėjas atneša darganą, vienišą liūtį,
Spjaudo dūmais paliegę juodi kaminai...
Aš kartoju – sugrįžk, 
Mano dienos lyg išvirkščias rūbas, 
Tarsi klevo sula iš molinio ąsočio mamos, 
Jei manęs negirdi, 
Jeigu tavo kely vienos kliūtys, 
Tu vis viena sugrįžk –
Pasiilgai, žinau, šilumos.
.................................

Man taip trūksta tavęs, 
Prisimink mūsų svaigų rugpjūtį, 
Kai sumišo ir rytas, naktis, ir diena, 
Tu pareisi – žinau, 
Kas tos kelkraščių, vieškelių kliūtys,
Priartės tavo mylimas veidas
Ir tokia artima šypsena...
Vasara7

2016-12-26 20:21:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-12-27 20:03:18

Lyg malda pūgoje, nesvarbu, kad minimas rugpjūtis, rudens klevai...

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2016-12-27 15:32:50

Man tai nuostabi lyrika.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-12-27 11:43:12

Gražus jausmų kamuolys. Bet... man peršasi, kad Jūsų lyrinio herojaus buvo truputį kitokių jausmų kamuoliukas, jeigu buvo išeita.
Puikus kūrinys. 

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-12-26 22:03:43

Labai gražu... Kiekviena eilutė pulsuoja jausmu...