Man dar reikia tavęs 
Lyg lašnojančio ryto prieš dieną, 
Lyg skalsios šilumos 
Mūsų metams palikus rugpjūtį.
Man taip trūksta tavęs, 
Kai iš ilgesio verkia klevai,
Vėjas atneša darganą, vienišą liūtį,
Spjaudo dūmais paliegę juodi kaminai...
Aš kartoju – sugrįžk, 
Mano dienos lyg išvirkščias rūbas, 
Tarsi klevo sula iš molinio ąsočio mamos, 
Jei manęs negirdi, 
Jeigu tavo kely vienos kliūtys, 
Tu vis viena sugrįžk –
Pasiilgai, žinau, šilumos.
.................................

Man taip trūksta tavęs, 
Prisimink mūsų svaigų rugpjūtį, 
Kai sumišo ir rytas, naktis, ir diena, 
Tu pareisi – žinau, 
Kas tos kelkraščių, vieškelių kliūtys,
Priartės tavo mylimas veidas
Ir tokia artima šypsena...