Dar nepraėjo...
Kas?..
Gal tu žinai, kas nepraėjo?
Vėl tartum gyvą žemėn kas
O gal negyvas eisi tu prieš vėją,
Skaičiuodamas pravertas langines,
Suklupdamas ties durimis ant slenksčio...
Vidurnakčiai jau kaukes nusimes –
Beveidžiai būdami jie nuolat kenčia.
Ir tebūnie negražūs jų veidai,
Tačiau draugais dabar jie gali būti.
Dar nepraėjo...
Kas?..
Ar nematai,
Kaip byra nuotaikos likučiai
Kaip virpa rankos, nes savęs gaili
Dar nusitvėręs atbrailą minties.
Bijai paleisti –
Praraja gili...
..............................................................................
Ir nežinai daugiau joje gyvybės
Ar mirties.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-20 10:12:08
Netikėtai pavyko prisijungti.
Hamletiškas klausimas. Reikia save nuteikti optimistiškai ir gyventi ramiai savęs negrizinant ir tikėti pačiu geriausiu variantu. Tikėjimas yra visagalis. Jis padaro tai ko nesugeba burtininkai.
Kūrinys kalba pats už save, kaip ir kiti neeilinio Poeto kūriniai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-19 20:10:28
kelis kartus skaičiau, suradau gilią prasmę ir išmintį
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-12-19 00:39:35
Kai nežinai daugiau joje gyvybės ar mirties, reikia eiti į bažnyčią (aš čia rimtai). Tikrai nepadės nei astrologai, nei būrėjos, nei šiaip šokėjos fėjos... Aleliūja...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-19 00:09:37
Oi,kaip visai jau nebelinksma :(
Aš šiandien galvojau, kad visgi gruodis- net blogiau nei lapkritis.
Ir veidu varva nei tai sniegas, nei lietus...
Nepaleiskit tos atbrailos.. Ir gyvybės...