Dar nepraėjo...

Dar nepraėjo...
Kas?..
Gal tu žinai, kas nepraėjo?
Vėl tartum gyvą žemėn kas
O gal negyvas eisi tu prieš vėją,
Skaičiuodamas pravertas langines,
Suklupdamas ties durimis ant slenksčio...
 
Vidurnakčiai jau kaukes nusimes –
Beveidžiai būdami jie nuolat kenčia.
Ir tebūnie negražūs jų veidai,
Tačiau draugais dabar jie gali būti.
 
Dar nepraėjo...
Kas?..
Ar nematai,
Kaip byra nuotaikos likučiai
Kaip virpa rankos, nes savęs gaili
Dar nusitvėręs atbrailą minties.
Bijai paleisti –
Praraja gili...
..............................................................................
 
Ir nežinai daugiau joje gyvybės
Ar mirties.
kaip lietus