O lordai, serai, princai, prezidentai,
Šie titulai lyg žaidžiantiems vaikams,
Ne riteriai prie apvalaino stalo, kurie
Užkirstų kelią kilt baisiems karams.
Kam tie šypsniai ir rankų paspaudimai,
Kai gęsta mirštanti vaiko širdis
Ir rauda motina šalikelėj parkritus,
Kas ją paguos, pakels ir nuramins.
Jau karo džinas švaistosi padangėj
Ir, rodos, nieks jo nebesustabdys,
O lordai, serai, princai, prezidentai,
Nejau pasaulį plėšikai, vagys užvaldys.
poeta
2016-12-16 10:13:51
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-12-16 15:37:56
Kol planetoje žmogus egzistuos, tol karai nesibaigs, nes tai tęsiasi nuo pirmykščių bendruomenių atsiradimo. Išlikdavo ta gentis kuri stipresnė. Dabar viskas vyksta kitu pavidalu. Nesutarimai kyla net
mažytėje šeimoje, nes gimsta skirtingos nuomonės, supratimas... O ką kalbėt apie žmonių masę visoje planetoje?..Seniai žinoma, jog žmogus dvikojis gyvūnas su išsivysčiusiu protu... Tad ir vyksta kas ką?..
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-12-16 14:33:59
Šiandieninis pasaulis... Ir ką gi gali "lordai, serai, princai, prezidentai"?