O  lordai, serai, princai, prezidentai,
Šie titulai lyg žaidžiantiems vaikams,
Ne riteriai prie apvalaino stalo, kurie
Užkirstų kelią kilt baisiems karams.
Kam tie šypsniai ir rankų paspaudimai,
Kai gęsta mirštanti vaiko širdis
Ir rauda motina šalikelėj parkritus,
Kas ją paguos, pakels ir nuramins.
Jau karo džinas švaistosi padangėj
Ir, rodos, nieks jo nebesustabdys,
O  lordai, serai, princai, prezidentai,
Nejau pasaulį plėšikai, vagys užvaldys.