Žiūrėjai išorėn, bet degino vidus,
Nes praradimai niekada nemiega.
Ir krito pilkas šlapias gruodžio sniegas
Ir tu kritai kartu su juo, ir tu...
Ir vėl jautei, kaip lengva pasiklysti
Tarp tų tokių pačių ir panašių –
Net nesulaukusi pirmų mišių
Po kojom ėmė tavo Žemė slysti.
O juk dar dieną planavai ir naktį,
Ir vakarą saulėtekio ramaus...
Dabar oda, atrodė, nusimaus –
Labiausiai jos bijodavai netekti.
Tegul... Neišsigąsk, nebūk toksai ūmus –
Kas buvo viduje – tepasilieka.
Lai drebia pilkas šlapias gruodžio sniegas –
Nupurtyk palei slenkstį grįžęs į namus...
...................................................................................
Turėk savy praradimus –
Jie neužmigs, jie niekada nemiega,
Net pasistenki neužmiršti nieko –
Po to sudėki žodžiais į eiles, rimus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-12-16 14:22:44
Paimprovizuosiu... :)
Ne viskas telpa į glaustus rimus!
Tu praradimais nesistenk gyventi.
Gyvenimas tebūna – džiaugsmo šventė.
Tad būk ramus, pakankamai ramus...
Tas šlapias, pilkas gruodžio sniegas
Ištirps, ištrins mintis, kurios priplėko,
Kuriom neverta jau tikėti lieka,
Ir tuo įtikins, kad širdis nemiega.
Padovanos dar meilę be kančių
Baltučių snaigių sūkurys gausus.
Bus sausio rytas saulėtas, šviesus!
Ištarsi vėlei: – Gyvenu, jaučiu...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-16 00:00:06
Žmonių gyvenimas susideda iš virtinės praradimų. Vienų daliai jų tenka daugiau, kitų – mažiau. Kiekvienas žmogus gyvendamas siejasi nematomais saitais su kitais žmonėmis ir netik su jais kurie jį supa. Atėjus išsiskyrimo valandai, saitai trūksta, suskambėdami. Jeigu trūksta arti širdies, pajuntamas aštrus skausmas.Bėgant laikui skausmas mažėja, kol praktiškai išnyksta, Lieka tiktai prisiminimai.Jeigu tai buvo tiktai eilinis išsiskyrimas. Reiškia, jis tik tiek tebuvo vertas.
Ilgai negalima žiūrėti nei į saulę, nei į mirtį.
Kūrinyje jaučiamas nerimas, ilgesys. Labai vaizdingos ir puikios eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-15 10:31:12
toks skaudus tas vidus....ir praradimai niekada neužmigs...labai gražios eilės
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-12-15 10:11:58
Apie save be odos...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-15 06:00:15
Kažkiek kitoks... Gal todėl, kad į save ir apie save...Išorė.. Vidus.. Slenkstis tarp dviejų pasaulių.
Gal ir verta, kad nemiegotų dėl gražių eilių...