Kai ėjau iš Žirmūnų į Eitkūnus,
vakarop priėjau žirnių lauką.
Žiūriu, manęs mergiotė laukia.
Duodu jai žirnių ankštį,
o ji lyg baukšti kalytė
ėmė inkšti,
sako, vesk mane.
Tai aš ją ir nusivedžiau.
Dabar ji man verda žirnienę,
o aš ją vadinu Eitkūniene.
Tikras liaudiškas primityvas,
bet liaudis čia niekuo dėta –
jau vien dėl to,
kad viskas čia logiška.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-12-11 16:36:53
...labai geras pasirinkimas...ūkiškai blaiviai viskas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-12-11 00:17:13
Svarbu, kad žirnienė skani. O į Žirmūnus dar sykį galima nueiti. Ir dar... :)))
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-10 21:40:59
Tai Jums labai pasisekė, kad ji Jums žirnienę verda, o ne Jūs jai. Pasirodo, savo laimę galima rasti net žirnių lauke. Laimės labirintai ne tik klaidūs, bet ir su staigmenomis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-10 20:10:15
tikrai liaudiška, nieko nebepridursi
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-12-10 14:03:35
Happy Birthday tu Jū. Spices, colours and much more.
Logiška. Žiūrinėji, vaikštai, ieškai. Sutinki klaidžiojančią (pirmiausia, aišku, sielą)...
Laukas platus, žirnių daugybė... Manau, toje individualiai teikiamoje ankštyje galima rasti ne vieną simbolį. Tiesa, galimas ir veiksmas be poteksčių, tačiau styro ir pasiūlymai, o ankštį atidarius (bent jau vienam iš susitikusiųjų) matyti pabiručiai – taigi, yra kvietimas, žvalgoma ir perspektyva…
Jei ankštis ir nėra žyrna (turiu omeny sąskambį su Žir-mūnais-fat moon, kas reiškia neprinokusi, dar tuščia), ji vis tiek sueitkūnų priemonė. Paskui jau kas nors vystosi.
Meniškai tariant, lauke iškyla gyvenimo paveikslo štatyvas.
Viskas primityvu, bet natūralu.