Sapnas

Atsipūtęs ant puikių kėdžių,
kurios dar pernai buvo ponų Kedžių,
laukiu iš medžioklės
grįžtančių riebių briedžių,
kurie kas vakarą atvaro
paskanauti sotaus dvaro pašaro
prie socialinių ėdžių.
 
Šiandien jie po klajonių labai apsnūdę
neranda kelio elektroniniame talmude,
bet aš prie stalelio kantriai sėdžiu,
ir, suskaičiavęs jų visą spiečių
iš margiausių pasviečių,
po vieną į vidų mandagiai pakviečiu.
 
Po to žaliom akelėm lydžiu į kelią,
kuris aukštyn į debesis mane kelia,
todėl balta nosinaite šluostau ašarėlę
ir gaudau rankelėm patarėjas varnas.
Šiandien Aš esu Dūmos narys –
liaudies t(a)rnas.
Langas Indausas

2016-12-09 22:42:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-12-11 00:21:05

Dabar jau nauja valdžia, kur žada viską liaudžiai. Laukiu eilių aukštinančių seimą, gal netgi išspausdins kur nors aukso raidėm, nes sakė, kad kultūrai bus skirtas ypatingas dėmesys. Nepraleisk progos, čia juk tavo tematika :)

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-12-10 14:35:48

Sapne viskas dera (sukimba įvairių plotmių detalės). Todėl sapno žanras rašant (ir skaitant) leidžia reikštis praktiškai nevaržomai. (Kiek atsimenu, šį žanrą mėginate seniai, buvo kūrinių. Talmude įsiminė ir žvalgybos elementas, šmėstelėdavo Stasi (štazi). Tad remiantis šiek tiek pažįstama stilistika ir priemonėmis, galima viską ir patyrinėti atitinkamai.)
 
Mano posapnis be potekstės
Neminint akivaizdžių (aki-ausių) sąskambių (tarsi briedžių skambaliukų), socialinio-moralinio aspekto, marguose sapno raštuose esančios (pagautos) konkretesnės minties, man labai įdomi Dūma. Lyg ir būtų sapniškas šuolis kažkur toli (regima gal net kita valstybė su Dūma, pasąmonę taranuoja didybės manija, trano kėdės vizija... ne, tai tiesiog Dūmojimas), tačiau po gero pašaro būna ir šaškės (dūminis debesis).
Nei sapne, nei mene nuo gyvenimo nepabėgsi.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-12-10 14:11:14

Gyventi mokykitės iš upės, kuri skuba, o kliūtis sugeba aplenkti gražiais vingiais. Kantrybės - iš žemės, nes ją trypia, aria, o ji tyli ir laukia. Stiprybės - iš saulės, nors debesys pastoja jai kelią, bet ji išsiveržia, šviečia ir šildo.

Ramybės sielai!
Sveikatos – kūnui!
Meilės – širdžiai!
Su Šampadieniu!