Ateik beržų alėja

Ir vėl atrodo pareini – namučiai laukia, 
Ne dobiliena, ne keliu ir ne  palauke.
Aš slysčiojau plonu ledu, sniegu klampojau
Ir degė rudenio laužai po mano kojom.
Svaigino vėjas iš toli, toli atskriejęs, 
O gal tai buvo, nežinau, visai ne vėjas...
Paskui nežemišku balsu prabilo pūgos, 
Jos vilko sužeisto balsu per naktį stūgaus.
Viliojo rūmai pakelės šviesų užlieti, 
O man reikėjo tik namų su savo klėtim.
Sumigo pasakos nakty, sapnai prakalbo,
Šaukiau tave kurčiu balsu ateit prie lango.

.............................................................
Nereikia rūmų apšviestų, gėla užlieja, 
Palaukęs vasaros ateik beržų alėja...
Vasara7

2016-12-09 20:09:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-12-10 21:58:06

Susapnavusi mielą sapną ir atsibudusi, jausmas toks, tarsi, būni kažką brangaus praradusi.
Vaizdingas, mielas kūrinys.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-12-10 00:32:02

Sapnuose visada netikėtumai...Patiko.

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2016-12-09 23:27:27

Nieko, kol pateks į spaustuvę, ,,balsu" tikrai taps ,,gausmu" :) Patiko.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-12-09 22:57:02

Gražu... Tik tas du kartus visai greta "balsu" kliūna... Gal nežemišku gausmu prabilo pūgos ..?