Atminties slėpiniai vėlei glumina,
Kai sutrikusi vardą kartoju
Širdimi vieniša, o ne lūpomis
Iš pražystančių laikmečio tolių.
Pasibeldi skausmu, o gal širdgėla,
Vienišystė voratinkliuos supas,
Tavo vardą išaudžiau aš vėtrose
Ir kartojau širdim, o ne lūpomis...
Taip nutiko, kad plazdantį rytmetį
Kilo paukščiai ir skrido į tolį,
Supos svajos ant gluosnio pakibusios,
Vienišystė sužėlė užutekiuos.
Ar išmelsiu tavęs atleidimo
Ar pareisi takais šalto gruodo,
Tau atnešiu Vilties šiltą spindulį,
Tau visa širdimi atsiduodu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-12-08 15:12:50
Širdimi parašyta... Labai labai
Vartotojas (-a): Saulės eldija
Sukurta: 2016-12-08 13:41:09
Jūsų eilėse supasi žodžiai. Gražu.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-08 13:40:16
Jautrus ir nuoširdus prisiminimas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-12-08 01:54:22
Pritariu anksčiau komentavusioms, ne veltui ir toks pavadinimas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-07 23:00:40
Nepaprastai gražūs klausimai ir norai. Tačiau labai sunku suklijuoti suskilusį indą. Tarsi pavyksta suklijuoti, bet labai nedaug reikia, kad jis ir vėl toje pačioje vietoje įtrūktų. Viltis ir kantrybė yra patys geriausi klijai.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-12-07 21:28:21
Belieka tik pritarti ankstesniems komentarams: jausmas iš širdies...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-12-07 19:27:33
Su didele jausmo jėga... stipriai, jautriai, įtaigiai...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-12-07 19:17:02
...nuostabi meilės lyrika...grynai...iš gelmių...