Ruduo ir pulkas gervių
drasko kąsniais mažais
paskutinį pašiurpusį debesį.
Akmuo prie akmens pamažėl
auginu savo pilį
ir girdėti kasnakt
kaip už vilką staugiu:
– pilies ir vėliavos iš mano rankų
priešas neišplėš!
Ruduo. Lyg susitarę
pilkėja rūbai, medžiai
mano rankos.
– Štai šitom rankom
glostau vilką, ištrūkusį
iš pilkumos!
Prakeikiu, laiminu,
bet visada prikelti trokštu
Vilnių!
Jei ribą brėšiu per arti!
Nebent tai bus žymė
paveikslo rėmui.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-12-08 15:21:12
Skaičiau tris kartus ir kuo toliau tuo labiau patiko...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-12-08 01:59:15
Seniai besipublikavote :) Visi sako; „Įdomu“, nes bijo prašauti su komentarais :) Ir aš nešaudysiu, manding, tik, kad čia giliau, nei atrodo.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-07 22:22:35
Labai geras noras. Te išsipildo jis.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2016-12-07 21:06:22
Įdomiai
Vartotojas (-a): Saulės eldija
Sukurta: 2016-12-07 15:13:48
Įdomu buvo skaityti
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-12-07 15:08:50
Giliai kapstotės...