Santrauka:
Gimė iš haiku, su kuriuo dalyvavau Indian Kukai konkurse
artificial flowers
under the old tree
nameless grave
Žingsniai, žingsniai... Greiti... nesustoja...
Retas „dzangt“... Nepakyla galva.
Už malonę seniai nedėkoji –
O ir kam? Juk vis tiek netikra.
Tiktai žodžiai tikri – „ko čia sėdi?
Eitum dirbti verčiau... Gert nustok!“
Atbukai, varnos sulesė gėdą,
Savimi vis bandai apsigobt.
Žingsniai, žingsniai... Kiek moterų kojų...
Daug jaunystėj tu jų šokdinai.
O dabar vienastygiui užgrojus,
Skuba sprukti juodi katinai.
Nieks nežino, kur mintys nakvoja,
ČIA ir TEN skiria upės krantai.
Anoj pusės šviesas suskaičiuoji...
Merkias akys... Nutyla garsai...
---
Po klevais neįvardintas kapas
Ir dirbtiniai ramunių žiedai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-12-08 15:38:26
Užteks vieno žodelio — puikiai!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-07 21:08:14
Tokia baisi dalia ne tik gatvės muzikantų, bet ir visų benamių. O papulti į bevardį kapą nėra sunku. Ten teko pabuvoti net šviesaus atminimo a.a. kunigui R. Mikutavičiui, kol susigaudė.
Labai tikroviškai "nutapytos" gatvės muzikanto ir praeivių emocijos.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2016-12-07 21:05:45
Puikiai
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-07 18:50:53
o man pabaiga net graudi...eilės puikios
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-12-07 13:51:15
Tokia muzikanto dalia: įdomi ir paprasta. Geras.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-12-07 10:04:07
Todėl ir žiedai tie dirbtiniai... :(