Kvepia sniegas, o ten už kalvos
Baltas eglių laukimas... Sapnuos
Vis dar vasara, ievos suklusę,
Upelio krantuos...
Neliūdėk, elegantiškai sninga,
Tamsa išsisklaido po mūsų nakties
Ir tolyn nuplasnoja besparniais drugiais,
Neliūdėk, juk taip būna kasmet,
Kai žydėjimą keičia varinis ruduo
Ir ateina svajoklė žiema...
Tyluma.
Tiktai židinio dega ugnis,
Kvepia kava ir namais...
Ir žinau, kad išėjęs sugrįši kaskart,
Nes mus jungia Tikėjimas.
Laukiu... Čia tu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-05 18:30:05
Ir man pakvipo kava, nors tą malonumą išretinau, kad nereikėtų naktį baltavilnių avinų skaičiuoti. Panašu, kad praėjo tie laikai, kai per dieną išgerdavau po penkis puodelius.
Kur geriau ras, jeigu ne namuose?
Labai mielas kūrinys.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-12-05 13:37:36
Labai graži ir viltinga paskutinė pastraipa...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-12-05 08:28:00
Viltingas laukimas... Tikėjimas, suteikiantis jėgų ir stiprybės...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-05 00:01:55
Kaip miela... Koks paslatingas laukimas žiemos tyloje...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2016-12-04 20:24:46
Adventinis laukimas, tyloje
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-12-04 18:46:31
Kvepia sniegas...
Ir ateina svajoklė žiema...
Tikrai puikiai pakvėpinot :)