Kvepia sniegas, o ten už kalvos
Baltas eglių laukimas... Sapnuos
Vis dar vasara, ievos suklusę, 
Upelio krantuos...
Neliūdėk, elegantiškai sninga, 
Tamsa išsisklaido po mūsų nakties
Ir tolyn nuplasnoja besparniais drugiais, 
Neliūdėk, juk taip būna kasmet, 
Kai žydėjimą keičia varinis ruduo
Ir ateina svajoklė žiema...
Tyluma.
Tiktai židinio dega ugnis, 
Kvepia kava ir namais...
Ir žinau, kad išėjęs sugrįši kaskart,
Nes mus jungia Tikėjimas.
Laukiu... Čia tu.