Dvi ekiu

Tu užsimerkusi...
Vis tiek bijai,
Kad iš blakstienų ateitį atspėsiu.
Ir rankos virpa,
Truputėlį vėsios,
O žodžiai veliasi tartum klijai,
Kurie lipina rūką po medžiu
Ir sprogstančius kaštonus dar sulaiko.
 
Tik nesulaiko niekaip mūsų laiko –
Tiksėjimą tavoj širdy girdžiu.
Dienas skaičiuoju,
Užlenkiu pirštus,
Braukiu ant sienos kryžiukus –
Bus lygtys –
Juk nori tu atimti ir išnykti.
Bet ne dabar.
Vėliau.
 
Todėl nirštu...
Ne, netiesa –
Liūdžiu.
O gal tikiu
Tikėjimu lietaus,
Kol jis dar krinta...
.......................................................................................
 
Ir blizga po blakstienom užrakintos
Auksinės,
Sutaupytos dvi ekiu,
Deja, jomis su manimi nesidalinsi...
kaip lietus

2016-12-04 00:02:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2016-12-05 08:31:02

Žavu, įtaigu, įspūdinga...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-12-04 19:39:30

Ekiu tai nėra sū. Ekiu auksinės, o sū net negulėjusi nei prie ekiu, nei aukso. 
Gražios auksiškai rusvos akys atitinka ekiu. Kad ir nebus dalybų, tai bent te sušildo Jūsų Sielą.
Kad nesikartoti galiu trumpai pasakyti, jog pritariu visiems ir nešuosi į savo kuparą. Ačiū Jums.
 

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2016-12-04 18:40:05

Kai tokios eilės –
Kokią nuolaidą?!
Ir aš lekiu...
Nepyk, mieloji Salomėja,
Dėl dvidešimties - - -
:)
 

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-12-04 17:10:13

po tiek puikių komentarų sunku ką ir bepridėti...na, tikrai geros, jautrios, vaizdingos eilės

Vartotojas (-a): Laimužė

Sukurta: 2016-12-04 15:54:51

Oi kaip norėčiau, kad sutiktumėt kokią gyvenimo moterį ir iš naujo įsimylėtumėt. :) Kokios tuomet būtų eilės!!! Ir dabar labai gražios, tik liūdnos kaip rudenio lietūs

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-12-04 13:00:06

Auksinės,
Sutaupytos dvi ekiu,


... tai josios rudos akys. Aš taip supratau.
O eilės, kaip visada, išskirtinės raiška ir jausmo gilumu.

 
 

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-12-04 00:11:50

Eilėraščio struktūra kažkuo primena smėlio laikrodį ..
Ekiu- nebeegzistuojanti valiuta, kad ir sutaupyta, kad ir auksinė... Skambtelėjo...
Gražu. Nors gal jau ir banalu tai kartoti. Ir verta laukt vidurnakčio ;)