Tu užsimerkusi...
Vis tiek bijai,
Kad iš blakstienų ateitį atspėsiu.
Ir rankos virpa,
Truputėlį vėsios,
O žodžiai veliasi tartum klijai,
Kurie lipina rūką po medžiu
Ir sprogstančius kaštonus dar sulaiko.
 
Tik nesulaiko niekaip mūsų laiko –
Tiksėjimą tavoj širdy girdžiu.
Dienas skaičiuoju,
Užlenkiu pirštus,
Braukiu ant sienos kryžiukus –
Bus lygtys –
Juk nori tu atimti ir išnykti.
Bet ne dabar.
Vėliau.
 
Todėl nirštu...
Ne, netiesa –
Liūdžiu.
O gal tikiu
Tikėjimu lietaus,
Kol jis dar krinta...
.......................................................................................
 
Ir blizga po blakstienom užrakintos
Auksinės,
Sutaupytos dvi ekiu,
Deja, jomis su manimi nesidalinsi...