Suspaudžiu saują taip, kad neišbirtų laikas.
Kad liktų ten, kur smiltys kelio,
Kurio pradžioj akis užmerkus aš vėl vaikas,
O gluosnio kasos dar nesumerktos upelin.
Įsidedu delnan baltos žiemos vitražą,
Pusnis ir spengiantį nuo aido mišką.
Ir žydrą skiautę nuo dangaus, kampelį mažą,
Svajonę trapią, kad galėčiau grįžti.
Dar kuždasi delne spalvotos pasakos,
Be rašto, tamsoje ant lūpų gimusios.
O liepų liemeniu nubėga basos vasaros
Ir vėl ruduo skaičiuoja minutes nurimusias.
Bet sunkias per pirštus, lyg upės, laikas
Įrėždamas delne vagas likimo.
Suspaudžiu saują. Čia juk mano kraitis.
Ir viskas mano, ką širdis talpina...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-12-05 08:24:42
Įtaigu, vaizdinga, jautru, žavingi posmai...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-12-04 18:58:07
Dar kuždasi delne spalvotos pasakos,
Be rašto, tamsoje ant lūpų gimusios...
Super!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-04 18:32:55
Labai vaizdingos ir jausmingos eilės. Nuostabu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-04 17:13:57
kaip gražu, kol gluosnio kasos dar nesumerktos upelin, dar kuždasi delne spalvotos pasakos ir liepų liemeniu nubėga basos vasaros...toks puikus jūsų kraitis ir brandus...tiesiog subtilios eilės...pasiimsiu
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2016-12-04 15:51:39
Ačiū. Labai išgyventas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-12-04 12:43:12
Ir viskas mano, ką širdis talpina...
Labai gražu. Priglausiu. Ačiū.
Vartotojas (-a): Mira Mira
Sukurta: 2016-12-04 07:07:29
Labai labai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-12-04 00:01:05
Labai gražu. Tyra, nuoširdu.