Slinkau viena namo
Ir pamiršau visus žodžius,
Kuriuos mokėjau.
Parėjusi nepasilabinau
Su kiemo vartais
Ir durims nieko nesakiau –
Tylėjau...
Ir krosnis
Liko nepasveikinta,
Ir stalas, ir knyga...
Tai kas mane
Vėl pramokins kalbėti, kas?..
Nėra mamos ir tėčio,
Vaikystės nebėra...
Tai kas mane nebylią
Vėl prakalbins, kas?
Ramina senas laikrodis
Nuo sienos:
„Tik tak, tik tak, tai aš...“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-12-01 14:34:58
Toks jaukus, šiltas kalbėjimas
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-12-01 14:20:54
Graudus vienišumo jaumas...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-12-01 13:49:21
Geras. Man net labai patiko.
Labai tinkamas pokalbiams yra šuo, pvz. rotveileris. Jis žiūri į pasakotoją savo protingomis akimis ir atrodo, kad norėtų kažką pasakyti, bet negali. Tokiu būdu yra geras metodas lavinti kalbą. Svarbiausia, neprieštarauja, skandalų nekelia... :)