Santrauka:
Iš adventinių (parašytų prie Ventos) eilėraščių ciklo „Giesmes svietiškos ir švintos“
Šiandien Lietuvoje nusileido Jėzus ir Marija –
Saulė šviečia, tauta dainuodama meldžiasi –
ir vėl dainų šventė – gailestingumo atlaidai.
Ir vėl viskas gerai.
Jaunieji apaštalai, mažaraštės poetės – atgailautojos
ir badautojai dvasingais veidais,
o ir šiaip protinio darbo adeptai,
panoro parodyti jiems savo kraštą.
Kai ji užkopė ant Gedimino kalnelio,
tarė: esu priblokšta,
nes pamačiau Šaltąją Jeruzalę ir Babelio bokštą.
Bet jau Sekmą dieną Jėzus piemenų
buvo pakviestas į vestuves Kenoje,
kuriomis pasibaisėjo ir visus alkoholinius gėrimus,
ne tik vyną, pavertė vandeniu,
kurio niekada nebuvo lietuviškų vestuvių meniu.
Tik apmaudu, kad tai atsitiko per paskutinius pietus,
nes vakarienės jau niekas nesulaukė.
Gal todėl Lietuvoj geras vanduo ir dažnai lyja lietus.
Atgal į dangiškąją tėvynę piligrimai grįžo
iš mirties prikeltu Titaniku –
Europos transcendentiniu laivu,
kurį reikėtų vadinti keltu tarp paviršiaus ir dugno.
Šventa tiesa, po didžiosios Katastrofos galvoti,
kad apgausi žydą, yra daugiau negu naivu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-11-30 15:31:41
Taip… stovi Ventos kavinė man prieš akis. Ir amžinasis žydas, raštuose pasitarnavęs ne kartą. Jis turbūt ir neša pagrindinę šios pynės potekstę.
Daug simbolių. Bet dera jie kaip sėkmingai nutaikytoje mišrainėje.
Juokinga. Jei matai tik žodžius-žaisliukus. Bet yra ir kartoka (ironiška) mintis. Kartotinis...
Titanikas ir Katastrofa siekia Nojaus laivo likimą, bet apima ir avarijas prie stalo (Kenoje, Nemėžyje, kokiame pasienyje ar užsienyje) – taigi, amžinas ratas.
Europos kelto plūduriavimas... transcendencija... Dar viena temos atšaka, bet lai ošia paprasta kalėdinės eglutės šaka.
Graži adventinė dainų šventė. Tikrai galvoti yra naivu, kad liturginė šviesa prasklaidys bobelių, Bobelinės ir Babelės klegesį bei užstalės dvasias. Gerai paėmęs vakarienės nesulauksi. Per amžius tas aišku, su žydu (jei solidžiau, perkeltine prasme) klajojant ar (buitiškai) savarankiškai.
Giesme svietishka.
Ad rem.
Galbūt naivu taip galvoti, bet vargiai paskandinsi ar nugirdysi savyje glūdintį amžinąjį žydą. Tai jam temsta, tai švinta. Tuom giesme švinta.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-11-30 14:50:42
Taiklūs pastebėjimai – Lietuva pagal vandens kokybę yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje. Deja, turiu nuvilti autorių ir skaitytojus – tas vanduo ne iš dangaus, o iš žemės gręžinių, tad arčiau Pragaro, sakyčiau. Kita vertus lietaus vanduo yra labai jau prėskas, jis be priemaišų ir tinka vartojimui tik labai trumpą laiką.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-30 12:05:50
išties indausiškas pakalbėjimas, labai labai patiko