Iš tylos skiemenų gimsta nemigos žodžiai,
Stogu bėga ir varva nuobodūs lašai.
Tik suskirdusiom lūpom versmės ieškai godžiai
Ir akių, kurios jaustų, kaip tu pavargai.
Tirštas potėpis paslepia blunkančią dieną,
O spygliuota viela veržia laisvės žingsnius.
Maldomis išprašai saulės spindulio vieno,
Nors padangė seniai padalinta perpus.
Tirštu vaško krauju naktimis verkia žvakė
Ir karštais pelenais virsta tavo laiškai.
Ne visi neregiai, netgi tie, kur apakę
Ir dar girdi širdim net apkurtę seniai.
---
Vėl be žodžių tamsoj sakiniai kalba tylai,
Iš akių lyg melodija kapsi lašai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-11-29 19:23:06
Jau tas trečias stulpelis - perlas, šiame vaizdingame poezijos vėrinyje.
Bravo.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-27 20:17:03
Nuostabus kūrinys su puikia jausmų raiška.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-27 16:40:08
labai gražu, pasidėsiu į savo skrynelę
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-11-27 15:26:24
Labai patiko pabaiga :)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-11-27 12:29:58
Vėl be žodžių tamsoj sakiniai kalba tylai,
Iš akių lyg melodija kapsi lašai...
Šios eilutė gyvenimiškai - pačios teisingiausios...
Vartotojas (-a): Mira Mira
Sukurta: 2016-11-27 07:39:37
Man irgi net labai patiko eilutės kaip ir lietui. Tik va susiduriu, kad ir kurtieji girdinčiu atžvilgiu lieka kurti širdimi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-11-27 00:24:28
Ne visi neregiai, netgi tie kur apakę
Ir dar girdi širdim net apkurtę seniai.
Šita vieta ypač... Apskritai eilės - lyrikos klasika. Puikiai.