Galima ramstyti  ir svetimomis citatomis, ir savomis varginančiomis įžvalgomis (pvz., apie stilių, sąskambius, tikrinių daiktavardžių virtimą bendriniais), o galima ir paprasčiau, ką ir padarysiu tvirtai  kaip Darius – iš šio pažiūrėti paprasto, žaismingo parašymo, neįskridusio į metaforų ūką, traukiu bendrą mintį.

Žvilgsnyje iš viršaus (tarsi atsitolinus nuo žemės ir bendrinant vaizdą) tikrai pasireiškia užsiciklinimai (skrydžiuose vartaliojamasi ne pirmą kartą  (ir viršum Šatrijos buvo, ogi kartą lakūnas mėtė knygas ant miesto, galima prisiminti visokių kitokių cikloido nuotykių).

Užsiciklinimai – varomasis gyvenimo klausimų sraigtas. Šįkart gal pasukiotas kokio Dariaus ir Stasio, kitaip sakant, bendražygių dialogas. Darius daro, kitą įkvepia.
Kuris tikresnis vyras? Abu. Gal tai ir vienas tas pats, tik kūrybiškai, atskiriant būvius, vartaliojamas abejonėse, silpnumo valandėlėse, apninkamas grandiozinių planų... Matyti, kad žvilgsnis ašarų galutinai neužtvindytas. Palakioji mintimis, nusibrauki snarglį ir pirmyn. Normalus vyras ir netgi žmogus.

Štai, kokius stebuklus daro ašaros. Jeigu dar būtumėte, ką nors pažadėjęs, tai ne tiek darbų būtų padaręs. Gerų ar blogų, žiūrint kam. Juk yra gyvenimo svarstyklės apie kurias rašė net pats Getė:

"...Leidžiasi lemties svarstyklės
Vienu visada galu.
Tenka smukti arba kilti,
Pralaimėti ar laimėti,
Viešpatauti ar tarnauti,
Džiūgauti arba kentėti,
Kūju būt ar priekalu."
        (Getė)

Jei vienam daroma gero, tai kitam blogo. Jeigu pavyzdžiui pagailima blakės, tai nukenčia žmogus. Ar ne? Atsakymo nereikia, nes neturėsite galimybės atsakyti, kadangi Jūs ir dar keli autoriai pas mane kažkokiu tikslu yra užblokuoti ir neina atblokuoti (varnelės turbūt privirintos arba prilituotos), o mano prašymus greičiausiai pagavo vėjas ir nunešė į kriptą po katedra.

Lankstu, šmaikštu, originalu, bet minties linija trūkčioja, kai kurie vaizdinai surišti pernelyg plonu siūlu.

nu labai vyriškai apie vyrą...spaudžiu dešinę