Kai skridau iš Niujorko į Aleksotą,
tai kažkur virš Soldino,
o gal jau buvo prie Verkių,
man paskambino Darius
ir klausia, ką aš veikiu?
Sakau, dabar skrendu virš girios
ir gailiai lietuviškai verkiu.
Subarė mane kariūnas: tu juk esi vyras
ir tavo aukštas eikiū...
Pasimuistęs ištariau: klausau, kapitone...
Ir man pasidarė baisiai gėda, 
ir tada tėvo dešinėje atsisėdau,
o jis giliai atsiduso ir tyliai klausia:
ką dar gero Tėvynei padarius?
Eisiu ir sugrąžinsiu jai Klaipėdą...
Kaip tarė – taip padarė...
Ir dar daug kitų gerų darbų
atliko Tėvynei kariūnas Darius.