Prie Tavo kojų, Viešpatie, glaudžiuos,
kaip alkana paklydusi avelė,
pati atrast norėjus savo kelią,
bet radus vien tik gėlą – ir skaudžiuos
prisiminimuose įklimpus, kaip smėly,
vėl išsiilgus Tavojo Artumo,
kur mano skausmą – metėlės kartumą –
Tu vienas tik išgydyti gali…
Todėl prie Tavo kojų aš glaudžiuos,
nes Tavo mylima esu avelė,
kuriai Tu atveri į savo širdį kelią
ir gydai savo meilės spinduliuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-24 19:58:36
labai šviesios, jautrios, skaidrios eilės...ačiū