Santrauka:
Mintys, stebint prie miško seną sodybą su
apkerpėjusiais vaismedžiais, kurią netikėtai
paveldėjo artimieji... Ramybės, tylos oazė ir
darbai, darbai...
Vienas gyvenimas – numinti takai
prie sodybos, ištįsę medžiai, sodinti
jaunystės metu, ir paskutinis rudens
žiedas vėlyvas – uždaras pasaulis
po didžiuliu gaubtu, kur sutilpo
svajonės, džiaugsmas, meilė –
perskrostos erdvės, darbai įveikti –
mažame pasaulyje minčių klajonės –
neklaidino jų nei audros, nei vėjas
ir ugnis židinyje dar negeso tol,
kol spinduliavo širdžių šiluma...
Atvėso širdys – sustingo ledo luite –
šio gyvenimo tik nykuma teliko...
................................................
Į užgesusį židinį užžėlė takai:
vėjas žaidė geltonais rudens lapais –
džiaugsmas ir skausmas lydėjo laike –
šis gyvenimas nuvilnijo aidais tolimais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2016-11-25 21:19:08
...toks artimas paveikslas...labai labai...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2016-11-25 19:48:44
Minties linija aiški, emocija aiški, bet tekstui trūksta lakoniškumo. Pvz., kam reikalinga paskutinė eilutė, jei apie tai kalba visas eilėraštis?
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-11-25 13:58:19
Ilgesinga, nostaligiška...Liūdna..
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-11-24 23:15:01
Ilgesingai eilėmis nuvilnijo gyvenimas, laiko ženkluos pasislėpęs...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-24 20:32:47
Eleginės, vaizdingos eilės.
Kai matau apleistas laukuose sodybos man suskamba ausyse daina:
https://www.youtube.com/watch?v=Bn13WaegMtQ
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-11-24 20:03:26
mintys šiek tiek skausmingos, gilios, nevienalytės
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-11-24 09:56:35
Išties, rudeniškos mintys...